Vėjavaikė

Šis poetas man visados patiko - giedras, linksmas ir taiklus!

O šios eilės labai į temą! 

Kazys Binkis

VĖJAVAIKIS

Pasikinkęs jauną vėją,
Vėtrą šaunią apkabinęs,
Leidžiuos per padangių plynes
Su pavasariu lenktyniais
Gulbės — kelią!
Gervės — kelią!
Debesų keliu didžiuoju
Aš važiuoju!
Mano skraistė lengvo rūko 
Plasta padangėj ištisus. 
Mano vėtra kai padūko — 
Išsislapstė žvaigždės visos, 
Mėnuo nuo dangaus paspruko.
Kas man vėtrą paviliotų?
Kas man vėją pažabotų
Debesų keliu didžiuoju, —
Tik aš vienas tevažiuoju ... 
Lik, pavasari, tarp pievų! — 
Gaudyk savo varles, sliekus ... 
Paukštės ilstančios, — sudievu! 
Aš pralenkiu ir palieku ...

(1921 m.)
------

2011 m. 

Traukinys!

Pabundu. Girdžiu realybės garsus, pramerkusi akis matau šviesą. Lekiu prie atviro lango, persisveriu ir - sustingstu nuo šalčio. Tai dubak! Matyt naktį buvo arti nulio, ir žemė dar visai neįšilo, drėgmė, o danguje grėsmingi kunkulai.

"Eh, - garsiai atsidūstu, - su mociuku per šalta". Mieguista Mama kažkur iš sapno taria: "O traukiniu?" ir toliau nugrimzda miego karalystėn. Aha, variantas. Nu gal... Davai! Tikrinu tvarkaraštį - ir į vieną reisą spėju! Na kaip spėju - jeigu susisuku per 15 minučių. O aš juk dar su naktinukais! :) Pusryčius deduos į tašę, greta nugula aukštakulniai, kelios šmutkės, susižeriu make-up priemones; velkuosi betką šiltesnio ir - pirmyn! Lekiu į troleibuso stotelę, štai stotis, ir - jis, Traukinys.
Visa apsimiegojusi, bet plačiai šypsodamasi įgriūnu į vagoną. Oho! Dviaukštis! Pirmą kartą! Labai patinka!

Kelionėje ir pusryčiauju, ir dažausi. Važiuojant užtepti pudrą ir skaistalus - dar kažkaip įmanoma, bet štai padažyti akis... :D Laukdavau tų keleto sustojimų ir minutės tikslumu užsidėjau tiek špakliaus, kiek išėjo. :)

Kaune iškart keliauju į Modelių agentūros patalpas. Prasideda repeticija į "Miss Biker 2012" konkursą. :) Neišsiplėsiu pasakoti, bet buvo labai įdomu, atrodo, be perstojo šypsojausi ir žinojau - renginys bus super smagi ir įdomi patirtis! Rinkimai į Mises mat, ir aš ten dalyvauju, prikin!? :DD

Keletą valandų ant aukštakulnių, pasitempus ir t.t. - ir jautiesi kaip po visos dienos vaikščiojimo dozės.

Bet keliauju toliau! Juk laukia Kaunas! Miestas, kuris, palikęs įspaudus ir nuo tada nelankytas - kaip sureaguos mano smegeninė? Čia kadaise mokiausi, čia vaidinau Kauno pilyje spektakliuose, čia įsimylėjau ir supratau, kad netekau. Romantika, huh!?

Tad su pažįstama keliavau miestu, lankėmės Istorinėje prezidentūroje (kur žydi kaštonai!), dalinomės mintimis kavinėje, apžvelgėm Kauno pilį ir žalią vaiskią pievą. 

Pamenu, toje kavinukėje vis žiūrėjau pro langą - saulės spindulys apšviesdavo priešais esantį mūrą, kaip per miglą jaučiau, kad esu įkritusi į dabartį, čia ir dabar žavingą akimirką. Kompanija buvo išties šauni, ir mano atsiminimai liko praeities lentynoje. Nors su jais pasilabinau, bet giliau nekapsčiau, netgi - užsimiršau.

Paskutinis traukinys! Nors jis laukia, bet minutė tirpsta, bėgu! Spėjau! Oho diena! Be žado susmunku kėdėje, nusiaunu batukus, šiltai įsisuku į striukę ir godžiai geriu aplinką.

Super diena! Jaučiuosi kaip tikra studentė -  išsunkta labai įvairių, puikių įspūdžių ir tik/ net per vieną dieną!  Kuomet toje netvarkingoje (bet užtai su polėkiu, tarsi užtaisu) tašiukėj telpa visas gyvenimas! Tai perkeltine prasme. Nes juk iš tiesų visas gyvenimas yra manyje - mąstyme ir jausmuose. Nors išsitaškiusi, esu gyva pana! Traukiniui dungsint ateina pilnatvės jausmas. 

Čia dafiga dailioškės studentų, ramiai miegančių vilkšunių, lengvo šurmulio - tirpstanti pavasario vakaro atmosfera. Kadaise kiekvieną savaitgalį ir aš keliavau traukiniais - į mokslus Kaune arba vėliau - netgi ir į Klaipėdą. Traukinys tyliai skrieja atgalios ir kartu pirmyn - į rytdieną.

Išlipu paskutinė, lėtai keliu kojas, atrodau "taip, kaip ir jaučiuosi" :) Su vaikiška nuostaba apžvelgiu Traukinį. Štai, kol aš laksčiau mociuku, atsirado ir dviaukštis! Ir pripažįstu pati sau: buvau pamiršusi, kokia tai romantika!

Dar perone mane pasitinka Bernas. Puolu į jo glėbį ir nepaleidžiu! Žvaigždės suka ratus, traukinys puškuoja tolyn, aidi vagonų bildesys, vėsu, ir aš esu čia.

Lydausi iš laimės - man tiek nedaug iki jos reikia! 

Atėjusi naktis sugrąžina dukrą pramuštgalvę namo. Mama jau miega :)

Detektyvas III. Enduro.

Agnes perkėlė dirbti į kitą Muziejaus padalinį. Retorinis klausimas, kodėl.

Vieną kartą atėjo jaunas vyras - malonaus žvilgsnio, mandagus. Kildama liftu ji netikėtai žvilgtelėjo į lankytojo batus. Tvirti, storos odos, o kairės pusės bato viršus - ženkliai nudėvėtas. Dėl pavarų svirtelės - dingtelėjo jai mintis! 

Lankytojas dėmesingai klausė Agnes pasakojimo, tačiau labiausiai domėjosi, kokias Nutarimo originalo ir dublikato dingimo versijas ji žino ar yra girdėjusi. Jaunoji gidė suprato vien iš žvilgsnio - jam ne tik įdomu, jam tatai išties rūpi. Bet kodėl - tai ne jos reikalas. Bent kolkas.

Ji pastebi ir dar šį tą. Jaunas vyras labai mandagus, gerų manierų, taktiškas, orus, bet neišlaižytas. O svarbiausia, kad jam taip atrodyti gaunasi labai natūraliai, lengvai, be pastangų. Agnes suvokia, kad jis turėtų būti iš inteligentų šeimos, didelė tikimybė - iš diplomatų aplinkos. Taigi, vadinasi, išties neįprasta persona! Motociklininkas, domisi Nutarimo likimu ir itin "kultūringas" lankytojas. 

Ir ji ima kažką nujausti. Intuicija kalba, kad negalima jo paleisti! Reikia bent kažką sužinoti!

Palydint vaikiną atgalios Agnes smagiai užklausia, ar jis vyksiąs į sezono atidarymą. Vyras nustemba iš kur ji žino, kad jis vairuojąs motociklą. "Tai nesudėtinga pamatyti" - žaismingai taria ji ir parodo į nudilusį batą. Besijuokdamas lankytojas atsako, kad į bendrą "oficialų" atidarymą nevyks, nes jis enduro atstovas ir sezonas praktiškai negalioja. Bet tą pačią dieną su purviais keliaus savu maršrutu. Aišku, gerai! 

Vyrui išėjus, jos neramina nuojauta - čia kažkas surišta! Agnes sėda prie kompiuterio, mėgina už kažko kabintis. Imasi ieškoti atsakymo, kur vyks enduro chebros pasivažinėjimas. Juk šios mocų/ sporto rūšies atstovų nemažai. Pavienių nesurasi, todėl ji mėgina eiti per oficialiuosius klubus. Randa, kad enduro klubas tą ir tą dieną ketina pasilakstyti tose apylinkėse. Nei vardų, nei pavardžių, nei veidų. Bet ji apsisprendžia - reikia mėginti!

Ką gi! Vadinasi Agnes mina į nepažįstamųjų "tūsą"! O su street'u juk neminsi! Ji ima Vilio mocą, kurį vairuos pirmą kartą ir - pirmyn! Žinoma, su kuriozais :) Endurkė jai yra per aukštas, tad nusiverčia išsyk atvykusi į vietą - tik priartėjusi prie jau susirinkusiųjų sutartoje vietoje. Nepažįstami vaikinai šypsosi, bet pribėga padėti. Agnes dėkoja, juokiasi, nusiima šalmą, sveikinasi, prisistato ir akimis ieško pažįstamo veido. Ir - plačiai nusišypso: nuojauta neapgavo atvykti čia. Iš tolo, ją taip pat pažinęs, lankytojas garsiai taria: "Gidė!". Netrukus Agnes sužino ir jo vardą bei pavardę. Kolkas to ir užtektų, bet jeigu atvyko, vadinasi reikia dalyvauti. Teks dalyvauti :) O kaip sekėsi - tai atskira pasakojimo dalis.

--
Agnes atzvimbia pas Vilhelmą - reikia pasitarti!
- Aš mąstau, - pradeda ji, - galima tokia interpretacija. Toje lazdelėje (juk ji tuščiavidurė!) paslėptas ar bent kadaise buvo paslėptas Nutarimo originalas!
- Vaikeli, bet kaip jis ten tilptų? - stebisi Vilhelma.
- Miela Vilhelma, taigi susuktas, kaip koks papirosas! Tai štai, tas, kuris perdavė asmeninius Pasiuntinio, dirbusio Europoje tuo laiku ar vėliau, daiktus - arba nežinojo, arba tyčia paslėpė juos matomiausioje, netikėčiausioje vietoje - Muziejuje po stiklu. Mums lieka klausimai - kas ir kodėl paslėpė, bet svarbiausia - kas ir kodėl jo ieško neoficialiai?
- Na... - Vilhelma žvelgia pro langą į pilies kalno papėdę, - jeigu interpretacija pasitvirtintų, tuomet neaišku - o prie ko čia tie paveikslai ir kryžiažodžiai, tiesa?
- Apie tai irgi galvojau. Galbūt tas motociklininkas yra buvusio Pasiuntinio giminaitis? Galbūt jis iš tam tikrų šaltinių žino, kad dokumentas turėjo būti "kažkur" paslėptas? Galbūt buvo "tikrinami" būtent tie eksponatai, kurie yra dovanoti ar priklausė susijusiems asmenims?
- O kryžiažodžiai?
- Tai koduota, lakoniška kalba, kada ir kur įjungiama signalizacija, kada ir kuri salės prižiūrėtoja išeina gerti arbatos ir ties kuria salės valanda kabo atitinkamas eksponatas.
- Variantas, vaikeli! Bet ką dabar darom? - guviai stebisi gero, linksmo būdo moteriškė.
- Dar nesugalvojau. Bet viena aišku - reikia mėginti išsiaiškinti, ar šis vaikinas susijęs ir, jeigu taip, tai kodėl nutyli, kad toji lazdelė galbūt slepia svarbiausią XX a. mūsų Šalies dokumentą.

I want rock'n'roll !

Ji yra! Tik pasislėpusi už stalinės lemputės. Sulankstytas lapelis ir mano braižas jame - emocingas, pasviras, tačiau keliaujantis užtikrintai tiesiomis eilutėmis. Pamenu, užrašyti ją popieriuje buvo įkvėpimas.

Trokštu daugiau negu dirbti ir pirkti! 
Noriu sudrebinti savo pasaulį ir sušukti "aš gyvenu!"
Imu plačiau negu rutina ir stereotipai.
Galiu daugiau negu mąstymo ribos ar finansiniai suvaržymai.
Trokštu išsinerti iš dirbtinio pasaulio kailio ir išlaisvinti viduje tūnantį siluetą. Jis alkanas ir nusilpęs, jam trūksta oro, laisvės ir - ypač - gamtos! Man trūksta gamtos.


Kaskart patiriu šį jausmą --> kuomet esu nenusakomai-maloniai išsunkta posūkių ir greičio atsakomybės, aš nusiimu šalmą... ir šypsausi, juokiuosi taip, tarsi pirmąjį ir paskutinį kartą! Aš esu čia ir dabar. Pojūtis važiuojant motociklu yra tobulas!
Ir juk tada ten, kažkur Lietuvoje, posūkyje, šalme nejučia ateina nuojauta ir supratimas kas aš esu. Bet tik akimirkai, kurios niekada nepagausi, nenulaikysi. [Iškirpta pasakojimo dalis].

Brolis yra sakęs, kad sesė ir čia [iškirpta pasakojimo dalis] ilgai neužsibus, juk vistiek ką nors sugalvos - ji ambicinga pana. Taigi!

Žinau, kad jau netrukus aš vėl atkelsiu narvo groteles. Nenumaldomai jaučiu. "Vėl" - nes tai bus ne pirmas kartas. Laukia nuostabi kelionė: įgyvendinti svajonę [įkvepiu oro!] ir atrasti tą, kuri dar net nesvajota. ;)
Pagaliau apkirpti sparnai ataugo - žinau!


Ir pabaigai tariu: svarbu suderinti alkį su protu, t.y. neskubėti:
"Kai kopi greitai, tau pritrūksta kvapo, o pritrūkus kvapo ima svaigti galva ir tada pristinga valios. Imi galvoti - ne, aš nepajėgsiu. Eik šiek tiek lėčiau." (R. M. Pirsig "Dzenas ir motociklo priežiūros menas").

Įkvėpimui čia - kuomet netenki žado :)

Pavasario žalia!

Atrodo, mano kaštonai sužydėjo per naktį! Įjungiu sankabą, atkandu pavarą.

Lietuva - gryna, skaidri; tai pavasario šviežia, šviesi žalia! Tik spėk ją gaudyti ir ji jau - pasikeitusi.

Pursloja medžių lapai - tokie purūs, paglostyčiau, perbraukčiau ranka. 

Priešais važiuojančiųjų kelnių klešnės plevena greityje. Jų siluetai saulėje.

Švelnūs, ryškiai žali, gaivūs, gyvi - tie medžiai! Kaskart šypsausi ir negaliu, niekaip negaliu atsižiūrėti. Ir tik žėk neįsipaišyk posūkin!

Motociklo ratai pasiekė tamsų asfaltą - šiurkštesnį, jaučiasi važiuojant. Saulėje blizga jo skaldyti akmenukai, daugybė jų pabirusių žaidžia mūsų akyse.

Vakaro spinduliai sklinda iš už nugaros. Veidrodėliuose spindi saulė, kutena primerktas akis. 

Šilkinis vakaras kuo labiau per aplinkui, bet sugrąžina mus namo. Ledai Žvėryne. :)

Savo parke nugulu suoliuką - viršuje mirga klevai ir jų šešėliai. Sultingas didelis mėnulis. 

//Tai buvo ypatinga diena: nuostabi išvyka, įstabi Lietuva, puiki chebra, neišdildomi pojūčiai ir neįkainojami įspūdžiai!

Trasa Trk-Rūdiškės-Aukštadvaris-Semeliškės-Trk --> labai gražus kelias! 

Važiuojant kažkodėl prisiminiau šį video. Lietuva yra mūsų ir mes patys esame Lietuva!

 Foto: sugrįžę, lengvo nuovargio nugairinti, įprastoje degalinėje. Prie žydinčių kaštonų.

Fotos iš motoveržliaraktis.lt

Žvėryno ledainėje Nr.1. :)

Foto iš motokultas.lt

Atostogos garaže

Arba ką galima nuveikti su motociklais.

Važinėtis, krapštytis (šią privilegiją palieku savo auksarankiui Bernui Arui), piešti, skaityti, drybsoti ant priekabos (degintis), stebėti ir klausytis...

Iškritau iš dienų. Pamiršau, kad egzistuoja kompiuteris. Tai laimė! Ir, pasirodo, ištikimasis klausytojas tinklia-raštis (nejaugi skaitytojai ::) pasigedo, kas vyksta mano stovykloje.

Taigi! Sezonas jau visaip atidarytas, pavažinėtas, remontuotas ir... čia dar tik pradžia! Kažkodėl nujaučiu, kad nusimato labai spalvingas sezonas!


Šian, "po švenčių", kolega (rimtas istorikas) klausia, kaip praleidau dienas, tokias šiltas ir saulėtas. "Garaže", - nedvejodama atsakiau. Tik vėliau reikėjo paaiškinti "kaip čia suprasti". :)

Taigi! Laimės ir saulės kupinos dienos! Ir vėjas šalme. Tas vasaros vakarų brizas.

Šiek tiek fotos.

Ryžikė ir Antanas Smetona.

 Pieštukas rankoje, įkvėpimas mąstyme.

 Turėjo gautis DR'as :)

Ir visada greta yra Aras. Čia - jo mocas-projektas.

Filmas vs gyvenimas

"My Week With Marilyn" aktorė Michelle Williams prieš imdamasi vaidmens, manyčiau, apsvarstė, kad visi ją lygins su legendine Monroe.

Daugybė MM interpretacijų būta, tačiau šiame filme gana puikiai atskleidžiama aktorės žvilgsnio paslaptis. Apsinešusi migdomaisiais, ji yra minkšta, švelni, lengva, išplaukusi. Tai ji. Ir visgi - ji yra daug daugiau.

Man pati gražiausia MM interpretacija - Charlize Theron fotosesija.

Tai filmas. O gyvenimas tęsiasi. Taigi - kone kiekvieno iš mūsų kelionę pasaulyje galėtume įdomiai, įkvepiančiai, šmaikščiai ar ilgesingai įamžinti pusantros valandos trukmės "reportaže". Tačiau skirtumas vienas ir esminis: realiame gyvenime yra kiekviena minutė, valandos, metai. Tai ne iškarpos iš akimirkų.

Po žvilgsnio, kuris skiriamas pirmąjį kartą Jam ar Jai būna betarpiškas tęsinys.
O ta mąsli laikysena, siluetas lange nėra tik nuostabus sekundės vaizdas, jis turi priežastį, kurią "reikia" gyventi, jis turi ir tęsinį - kas dieną ir kas vakarą. Ir, tarkime, jo niekas nemato. Ir užtai neišskaito, ką jis sako.
Arba jos veido linijos, ori laikysena. Kuomet sugrįžta pasitikėjimo savimi ugnelė - akių žybtelėjimas nėra nufilmuojamas. Nors kiek daugybę kartų mes jį vėl ir vėl patiriame žvelgdami į savo artimuosius, mylimus žmones, įkvėpdami nuostabių akimirkų, vėl sužydėdami!

Ir jeigu iš kasdieninio ryto išimtume tik keletą sekundžių - koks linksmas jis būtų! Leki, skubi, užkliūni, sveikiniesi, šypsaisi!
Arba jeigu filmą dėliotume iš vienos vasaros ar gyvenimo etapo - kiek nuostabių kuriozų galėtume surinkti! Arba ryžto akcentų. Arba ramybės, tylos akimirkų. Pamokų. Klaidų. Įkvėpimo.

Tačiau gyventi oriai, ne tik ant scenos, yra gerokai, sakyčiau, sunkiau. Laikytis tikslų, matyti prasmę, žavėti savo grožiu, nesiskųsti sąmoju, protu, elegancija ar ryžtu (etc.) - tai viso gyvenimo uždaviniai, kurie vieniems sekasi arba reikalauja daugybės pastangų, o štai kitiems einasi sunkiau. Nes įeiti į kambarį su triukšmu ar vėluojant ir išeiti didingai pakėlus galvą - tai viena. Visai kas kita - ir ten, už durų taip (ar kitaip) gyventi toliau. Kiekvieną dieną.

Taigi kiekvienas iš mūsų esame personažais... savo pačių filmuose!
"Būsi tokia, kokia norėsi būti".

Brangusis, tu šian ant dietos?

*Truputį susikaupė, išrašysiu :) Pastumsiu :D

Įrašas ne apie visus pasaulio vyrus, bet apie tuos, kurie tikrai prajuokina, o kartais - ir nuliūdina. Kamon, jūs gi vyrai, ne bobos!!


Paprašiau negazuoto vandens. Tai ponaičiui iškilo klausimas, kodėl negazuoto? Ir man net nespėjus atsakyti, kad "nežinau, skaniau", ponaitis jau rėžė savo tiradą: "teisingai, nes su burbuliukais storina".

WTF ?

Po pirties, stipriai rankšluosčiu trinu nugarą, kitas ponaitis taria, kad taip gi blogai odai. Nu ką aš žinau - tiek metų plaukioju baseine ir taip šluostausi - ir gyvenu, prikin!

Su karoliais? Ir auskarais? Komplekt/są užbaigia maikutė gilia iškirpte, kai matosi krūtinės plaukai. OMG :D

Kas per vyrai?

Šian jam pasninkas. Kasss?

Pamėgintumėte kas mėnesį nukraujuoti dozę kraujo ir dar su oho-kokiais  skausmais. Tikrai pasibaigtų visokie išsip*  apie pasninkus. Trūksta problemų, matyt? 

Kitą savaitgalį- iškrovos diena. Kapoja prifarširuotas salotikes su komentarais, kad reikia organizmui išsivalyti, nes valgom "šūdiną" maistą. 

Kitas bėdavojosi, kad šian sveria tiek ir tiek. Aš, pagalvojau, svėriausi tik šūlioje. Kitaip - per privalomą surašymą mane svėrė med. punkte.

Arba dar vienas sureikšmina (ir kalba apie tai!) kokybiškų veido kremų įtaką jo išvaizdai. (...) Žodžiu!

Sakau, noriu pamatyti. Sako, tai atmink į Kauną (jo miestą!). Ar turite savigarbos? Gavai leidimą pamatyti panelę, gal pats ir atmink?! O jeigu ji net pakviečia - gal nemėtyk atmaskių kodėl persigalvojai? 

Ir koks dar persigalvojai? Nebėra nuotaikos? Susikiškite tą nuotaiką atgal. Susitarimas yra susitarimas, ypač - jeigu ji laukia, ruošėsi ir suplanavo. 

Arba - jei nėra nuotaikos ar šiaip depresūha, laiške tiesiog nukertate vieną sakinį, nors prieš tai būdavo puslapis teksto? Atsikvošėkite - pagarba turi išlikti. Arba - variantas - reikia pasakyti, kad ponaičiui ujova. Pasakyti - vadinasi gerbti ir suprasti, kad adresatė irgi turi žinoti, o ne nemaloniai jaustis.

Taigi. Atrodytų, taip būna tik filmuose. Ir ne apie gėjus kalbu. Ir net ne apie išsilaižiusius. O normalius, užsiimančius vyriška veikla, ir šiaip - atrodytų - su smarve. Bet vėl gi - užsikačialinęs  nelygu stiprus (morališkai!).

Deja, bet ir aš kartais užtaikau ant bobiškų vyrų. Kita vertus - jų daugėja kaip grybų po lietaus. Tai kurgi neužtaikysi!

Nieko Jums asmeniško, bet gal susiimkite, ką?

"Vyrai - kaip spermatozoidai: tik vienas iš milijono gali būti tinkamas."

Velykos "Panigale"

 Ahoj! Rygoj saulėta, su Velykom, gražus mocas...mm!

Tuo metu Rygoje prie/ ant jūros (aš su Broliu) :

Motociklininkės istorija VI

Per įvairias, įdomias motociklininkių fotografijas kalbu apie pažįstamą Ją. 

 

Šiame įraše - įvairios foto.

 

 

 

  

  

  

 

 

 

  

Smilgų Lietuva

Aš užsimerkiu. Tai mano vaizdinys, vizija, piešinys; svajonė, tikslas, troškimas.

Aplinkui Lietuva. Aš joje ir ji manyje. Gamta. Nuostabiai saulėta, bet ne karšta.  Toks skaistus dangus, toks žydras, kad akis pražiūrėčiau. Netoliese užuodžių motoro kvapą - tai mociukas, bendražygis ilsisi greta. Sudėjusi rankas po galva, aš mingu... Tie svirpliai! Vasaros garsas. Ir paukščiai, begalės jų - kas rytą girdėti balkone, vaikštant drėgnų medžių šešėliuose, ilsintis pievose ir plaukiant ežero viduryje. Vasarą aidas lūžta švelniai, minkštai, tarsi skraiste užklodamas ir apgaubdamas savo ramybe...

Tolyje atburzgia motociklas. Jis artėja, stabdosi. Netrukus jo vairuotojas pamato ir mane - miegančią pievos pataluose. Jis nežadina, bet laukia. Vėliau pakibina smilga ir aš nusišypsau sapne.

// O šian kolkas... Abu sėdim ir laukiam. Kol už lango sninga kąsniais :)

Sezonas. Jau čia pat!

Vakar lėtai keliavau po darbo, sukau ratus mieste.

Tarsi norisi to pavasario atsikąsti !

Ant posūkio, kur kasdien sukdavau link namų, plačiai šypsojau. Užsimerkiau - užaugo sparnai! Jausmas, kai nieko netrūksta - vairuoti mocą man yra tobula akimirka! O rankos riešas savaime suko...

Vakarėjanti rausva saulė lūžo namų fasadais, ji kabino akis - kaip šalme, kuomet žaismingai pakibina staiga išlindusi iš už miško. Ji skelbia nuostabios dienos ir kelionės istoriją.

Grįžtu iš kelionės po LT keliukus! Pypsi šviesoforai, kvepia asfaltas. Išsitiesinu, kliksi pavaros, prašvilpiu, metu gazą, rimsta variklis, stabdausi ir suku į savo kiemą.

Ir visur tas kvapas - pavasaris - variklis - vakaro žiburiai... Taip saldu, taip norisi, kad visa tai vėl ir vėl būtų realybe! Ji tirpsta mano mintyse, ji yra čia, greta! Atrodo galiu apčiuopti, sugauti ir nebepaleisti !

Romantika! Nūdienos akimirka sumišusi su mano vaizduote :)

// Jau pakeisti tepalai, rankenėlės, netgi fara ir veidrodėliai! Ir jau net pabirbinau!! Ryt-poryt draudimas ir TA. Ir fsio davai tada !! ;)

Užmigti, bet nepamiršti

*Daug lyrikos, jeigu ką. Ir ji neskirta nei vieno iš Jūsų, skaitančiųjų, teismui. Už lango lietus.

Aš įlipu į automobilį - tai buvo vakar, po ilgų tylos savaičių. Uždarau dureles ir atsisuku ---> Vilkas. Tyras, atviras, tiesus žvilgsnis, miela nerūpestinga skiauterė, pilnos lūpos ir tvirta nosis, lengvai apžėlęs, mano mėgstamiausiu (jo) džempu ir lengvai užsimesta striuke. Tvirtos džinsuotos kojos įminkiusios pedalus. Neapžiūrinėju, bet visa tai periferija, juk atmintinai moku koks jis yra man... Ir nokautuoja.
//
Nuostabi, plati šypsena, balahonas ant galvos, jis šypso. Yra su manimi! Aš saugi, mylima, ir labai rami. Plaukiame baidare Nerimi - atsisukau ir kažkaip pavyko pagauti jo didelę šypseną. Tame atsiminime jis išlieka tokiu, koks yra man. Užburiantis, paprastas ir ypatingas.

O dabar, kuomet akyse - bliuras, jos sunkiai įžvelgia raides, o iki virtuvės reikia prasibrauti pro toną šnirpštukų. Galva sunki it metalinė, širdis-variklis atsisako dirbti, nes trūksta oro, pasaulis sukasi, kūnas tarsi lengvėja...  aš norėčiau užmigti.

Tvirtai žinau: jis toks bus su visam manyje. Toks, kaip tie du vaizdiniai. Geras, ištikimas ir šiltas žmogus, vyras ir Bernas, su kuriuo turėjau garbės būti kartu.
Kelionė "Viena diena" praėjo greitai ir labai gražiai. Lygia greta ji buvo tokia trapi ir gležna, tarsi dūžtanti. Ir man regis, girdėjau kaip pažiro šukės... [Sako, šukės neša laimę? ;)]

"Keliaudami galite susibadyti spygliais, bet stovėdami vietoje nepamatysite rožių".

Tas lietus už lango. Net laptopą aplijo.

--

Gerbėjų dovanos. Arba pavasaris!

Labas gerbėjai, jeigu tokių esate !

Atėjo pavasaris, aš labai noriu dovanų. Galiu Jums pagelbėti pavardindama kokių ::)

Inteligentas galėtų įteikti knygą. Rimtai (vadinasi - skaityčiau) norėčiau šių dviejų:

Motociklininkas supras, kad man reikėtų kelių apsaugų (Alpinestars, etc.), kad galėčiau važinėtis su džinsiukais. Water+wind+proof kelnės prie +30 rauna stogą (:

Na, o Jūsų galimybių prabai kylant - norėčiau naujo šalmo (nebūtinai Arai). Esu tikra, kad šalmas turi būti kiek įmanoma aukštesnės kokybės. Tai svarbiausia investicija + šitas modelis man patinka.

...ir motociklo Ducati. Tobulas variantas - Streetfighter 848, geltonas (nebūtinai naujas) ::)

Romantikas galėtų įteikti kvepaliukus. Neprieštaraučiau dėl Guess Wild Summer. :)

Odinukė. Jau keletą metų ieškau tikros - deja, į Lietuvą jos retai atklysta. Rokeriškos, su įstrižu užsegimu, minkštutės (gali būti su kniedėmis).

Prašau neįsižeisti dėl tokio grubaus gerbėjų kategorijų skirstymo. Jeigu tamsta esate "viskas viename" - tuo geriau Jums :) Nes ir dovanų pasirinkimas didesnis :D

//
O šiaip - svarbiausia autoironija! ;)

--

Detektyvas bus! (II)

Variklis - tai širdis (su vožtuvais ir visa kita). Alyva - tarsi kraujas. Jis būna perkaista arba atšąla. Ji mėgina mocą užkurti, kad vėl pradėtų šilti.

Agnes darbinė pažintis su Muziejumi buvo salėje, skirtoje pagerbti Muziejaus istoriją. Eksponatai - iš įvairių amžių, laikmečių ir net mokslo ar meno sričių. Senovės Romos kraterai ir titnaginiai skandinavų kirvukai, Sibiro mineralai ir dailininkų litografijos, etc.

Ši pažintis atspindėjo ir darbinę atmosferą - įvairaus amžiaus, plauko ir pasaulėžiūros personalas (damos) - tarsi viena šalia kitos egzistuojančios skirtingos kultūros. Tai ir Egipto mumija, ir japoniška vėduoklė, pilių mūrų raktai, runos ar net budelio kalavijai...

Agnes žino: vėliau, kuomet susipažins su "Proistorės" ekspozicija - t. y. praeities pradžia, ji pradės kažką suvokti ir iš pagrindų pažinti, kur gyvena. Kur dirba - taip pat. Galbūt tuomet ji ras atsakymus į kai kuriuos klausimus. Kita vertus - neatsakyti klausimai intriguoja, domina. Juos eina interpretuoti, bet ne vertinti. Apsvarstyti, bet nespręsti. Žodžiu. :)

Atsirado naujas eksponatas - neaiškios paskirties lazdelė. Niekas nežino, kam ji buvo skirta. Tik spėjama. Kam tuomet eksponuoti, jeigu nėra tiksliai aišku?

Muziejuje sulig pirma pavasario diena buvo atidaryta nauja paroda - apie 1918 - 1940-uosius mūsų valstybės metus. Tomis pačiomis dienomis Agnes gavo dovaną iš draugo - knygą apie Lietuvos motociklizmo istoriją lygiai tais pačiais metais! Sutapimas - žaisminga gyvenimo detalė! Tad dabar ji skaito/ mokosi istoriją - ir Lietuvos diplomatijos, ir motociklininkų. Ir kuria savąją - kasdien gyvendama ir keliaudama akimirkos keliu. Užsibrėžtu tikslu. Arba motociklu. Arba užsibrėžtu tikslu motociklu!

Taigi. Kryžiažodžiai, kaskart apkeičiami valdovų portretai, kitoje salėje - ne pagal chronologiją sukabinti pirmųjų lietuviškų laikraščių pavyzdžiai, neaiškios paskirties lazdelė. Kas vyksta? Agnes stebi - tarsi laukdama tolesnio ženklo. Juk detektyvo iš oro nesukursi! Ji apsikaustė kantrybe - kaip tos knygos po stiklu. Tačiau tiesa viena - "seniausios knygos yra vis dar naujos tiems, kurie jų neskaitė"...

Žirgas - riteris ant jos palangės. Širdies istorija taip pat keliauja salėmis... Ir kaskart stabteli LDK. Jos išrinktasis buvo realus nūdienos riteris. Istorijos knyga dėlioja taškus ant i : "Lietuvai vėluojant į Europą, likome be šio gražaus ir romantiško reiškinio" - riterių romansų, damų kulto, galantiškos meilės suvokimo. "LDK didikai nesikovė turnyruose"...
Agnes imasi naujos plunksnos. Riterių šarvų Muziejuje liesti negalima.

Pavasaris visu savo pajėgumu! Vaikai už lango šlifuoja vienintelio Lietuvos Karaliaus paminklo postamentą. Čiužinėja spalvoti špokai - pirmyn, atgal, krykštauja ir juokiasi. :)) Jos mintys taip pat gludinasi ir nenustygsta vietoje! Atėjo mocų sezonas. Ji skaido mintis - veiksmus. Nereikia skubėti ir perspausti. Pirma - suvokimas, tada - tepalai ir rankenėlės. Pasiruošimas. Tuomet - techninė komisija. Įdirbis. Ir [....].

"Keliauti - reiškia nusipurtyti visas kasdienines, menkavertes, ydingas dulkes, pamiršti smulkias, o kartais ir stambesnes intrigėles, atsinaujinti ir papildyti savo vidinį aš - tapti didesniu žmogumi." (A. Paškevičius-Poška, 1972 m. Rimas Bružas "Bikerstory.lt")

--