Vasara 2022

Kai grįžus namo stebiesi, kad yra grindys ir patalynė! Reiškia keliavome per Lietuvą su palapine. Pamečiau ir skaičių, kiek kartų maudėmės ežeruose - karštos dienos (ir naktys) miškuose, lekiant enduro takais.

 

Beje, vieną dieną vėją ir dulkes kėlėme net per 4 parkus - Gražutės, Aukštaitijos, Labanoro ir Asvejos. Kartais net sunku suprasti, kokia nuostabi, kukliai graži mūsų gamta. O dar tos verandos su įvairiapalviais darželiais po langais. Jau vilnija ir įstabūs viržiai pušų atokaitoje.

 

Ačiū tau, vasara.

 

 

 

//

 

Išlėkti, kur akys užmato! Be žemėlapio, navigacijos ar net mobiliojo gps. Koks tai gėris! Ieškojau žvyrų, su Mėliu kėlėme dulkes. Dobilų laukai, jau būriuojasi gandrai, tos ražienos... Gamtoje atėjo ruduo.

 

Kelią atgal irgi radau. Pagal miestelių pavadinimus, posūkius, medžius ir saulę.

 

//

 

Kai rungtyniauji su debesais - kas ką (ne)pasivys. Įstabus tamsiai mėlynas dangus, kai leki tiesiai į jį, baltuojant grikiams, žydint pievoms, kerinčiai kvepiant liepoms, ryškėjant laukų, miškų žaliai. Vasara, sušilk 

 

//

 

Kai miškas aidi nuo įstabių paukščių balsų, dieną +30 C, o naktį +20 ir pilnai nesutemsta... Saulė skelbia vasarvidį.

 

Saulėgrįžos keliais.

 

(Ir kai plaštakos ir pėdos ištinusios nuo gazo ir karščio, o kur dar pūslės).

 

Lietuva keliavome penkias dienas. Aplankėme Sudargą, Vištytį, Metelį, Dainavos grožį, matėme patvinusį Nemuną, Merkį ir užlietas pievas, maudėmės ežerų gelmėse. Žinoma, pakeliui ir pasiremontavome: Mėliui Laurynas pakeitė starterį, Gulbei - sureguliavo karbiuratorius.

 

Nors kepėme moto rūbuose (juk ten 3 sluoksniai aprangos!), motoro gaudesys vėjyje skrodžiant dulkėtą orą žvyrkeliais ir tassss šikniuko mėtymas yra tobulas! O kur dar atradimo džiaugsmas ir kliūčių iššūkiai vingiuojant įvairiais, nuolat kintančiais miškų ir pievų keliukais!

Svarbiausia - su kuo.

 

Ir dar žydinčiose pievose gavau iš Lauryno rugiagėlių, aguonų ir visokių dulkių.

 

Pagaliau atėjo vasara!