TOKIA pana

 "Be vaikų? Kodėl??? Taigi TOKIA pana esi!"

Ir tai net ne draugų komentaras. Tai buvo potencialaus darbdavio klausimas darbo pokalbio metu.

Nebegaliu tylėti.

-- PAPILDYMAS (jau parašius post'ą), nes supratau, kad kaikam kartais reikia aiškinti kaip pirmokams. Net žurnalistams, kurie, "perskaitę" šį įrašą, kreipėsi į mane pakalbėti apie "bevaikį" pasirinkimą! ŠIUO ĮRAŠU AŠ NETEIGIU, KAD VAIKŲ NENORIU. ĮSISKAITYKITE, po perkūnais, o ne tik "skrollinkite". --

Mano, kaip moters, kelias labai stereotipiškai vyriškose veiklose buvo ilgas ir labai sudėtingas. Istoriją palieku dulkėti archyve, nes joje jau per daug bylų, kad visas atsiminčiau (ten seksizmas, "#metoo" ir kiti traumuojantys dalykai). O gal ir nebereikia. Tačiau gniuždo tai, kad situacija negerėja. Arba gerėja keliaudama vėžlio tempu.

Pagaliau motociklizme kone kasdien matau po naują "narę", kuri (išdrįso ir) vairuoja šią fantastišką transporto priemonę. Prieš 15 metų tokias skaičiavau ant dviejų rankų pirštų. Žinoma, ir žinojome mažiau, nes tik kūrėsi soc.tinklai. Kaip bebūtų, dar tik prieš 5-erius metus, moterų motociklizme (pagal Regitrą, moterų, išlaikiusių A kategorijų egzaminus), buvo tik 3 proc.!

Vairavimo mokyme situacija dar prastesnė. Aš, vairavimo instruktorė, čia esu vis dar deficitas, tie keli procentai tarp dažniausiai visai ne pedagogiškai dirbančių vyrų instruktorių (gaunu milijoną nusiskundimų iš mokinių), nes tokių žinių net nereikia norint juo tapti. Mane tai siutina. Esu pedagogė ne tik pagal išsilavinimą. Mano prosenelis, Močiutė ir Mama visi buvo ne tik mokytojais, bet ir mokyklų direktoriais. Iš tėčio pusės - taip pat ne viena karta dėstytojų.

Bet ne visai apie tai. Tai mano profesinis bagažas. Kuris, deja, vis dar per dažnai persipina su asmeniniu. Darbdavys neturi net teisės domėtis mano asmeniniu gyvenimu, tad tas paskutinis klausimas buvo viršūnė. Ir ledkalnio viršūnė. Tai nėra pagyrimas, tai yra moters pažeminimas - tarsi būnant gražiai tavo vienintelė paskirtis yra save pratęsti. Ar bent jau būtina sąlyga įprasminti save.

Tad trumpai pereinu ir į asmeninį aspektą. Būti asmenybe, o ne "vien tik" moterimi-gimdytoja yra žmogaus (būtent!) teisė. Deja, mano patirtyje apie tai kalba ir taip jaučia dažniausiai tik moterys. Mano patirtyje atsirasdavo nemažai siūlančių "tėvystės paslaugas", bet reikalaujančių: "mesti tuos motsus" (nors pats važinės), uždirbti tiek pat ar daugiau ("nes tu juk feministė!), pradedančių santykius pareiškimu, kad aš turėsiu gimdyti, besitikinčių, kad pasimatymuose mokėsiu aš, kad su juo gyvensiu belekur/ betkokiomis sąlygomis, klausiančių "ar jam gaminsiu" ar pareiškiančių "tu auginsi vaikus, nes taip turi būti" ir t.t. ir pan.

Awesome.

Ačiū, savo "paslaugas" siūlykite tiems ir toms, kam toks "modelis" tinka. Todėl reikia kalbėti ne apie TOKIĄ paną, o apie TOKIĄ tėvystę - tokius vyrus, kurie žemina moterį, su kuriais jokia save gerbianti moteris nenorės/nerizikuos susilaukti vaikų - nuodų sužalotą, apgautą didžiosios visuomenės dalies protą. Beje ir deja, apnuodytos ir dauguma moterų - man jas lengva atskirti, nes jos pavydi, engia ir bando mane nuolat "nuginkluoti" aiškindamos, kaip turiu gyventi.

Todėl nenuostabu, kodėl vis daugiau postmodernių moterų (kad ir remiantis naujaisiais JAV tyrimais) renkasi būti vienos. Sąmoningai, o ne dėl to, kad "nuskriaudė" gyvenimas ("nuskriaudimo" samprata irgi sugalvota patriarchato). Sakyčiau, jeigu jos suprato žmogaus (net ne feminizmo!) esmę anksti, joms labai, labai pasisekė. Nuo patriarchato laiku išlaisvėti ir klestėti.

Vyrai yra nuostabu. Bet aš jau atsargiau kalbu apie feminizmą. Jis, be vyrų išlaisvėjimo iš juos ir viską aplink juos griaunančio mentaliteto, yra kone šviesmečiais užtruksianti pažanga. Mums ir man jau reikia postmodernaus vyro. Kokie jie yra? Bent jau, jie tikrai NĖRA tų ankstesnių "pareiškimų" ar to nuodingo mąstymo autoriai.

Beje, už tokias traumuojančias patirtis, manau, "pareiškėjai" jau turėtų būti "patraukiami atsakomybėn", nes jie žaloja gyvenimus.

P.S. Visada suabejoju, ar tokius dalykus rašyti viešai. Bet suprantu, kad būtent to dažniausiai iš moters ir tikimasi - sugerti šūdą ir tylėti, nes "nepadoru" viešinti.