Aš esu Juozaitytė

Ir aš labai didžiuojuosi savo Tėčio Arvydo Juozaičio pasiekimu: 1976 m. Monrealio Olimpinėse žaidynėse jis iškovojo bronzos medalį! Per 100 metų ant Olimpinės pakylos lipo tik 5 lietuviai plaukikai.

Šis Tėčio pasiekimas yra nuostabiausias jo palikimas, kurį man lemta saugoti širdyje.
Esu motociklininkė ir mokytoja. Ir plaukikė, net jeigu "be rezultato". Nes vanduo visada buvo mano prigimtis, nes jame jaučiuosi tobulai ir tobula kaip gamtos kūrinys. Plaukiu kuo galiu dažniau: ežeruose, upėse, baseinuose. Čia jaučiuosi gyva, kiekvieną kartą atgimstanti, išlaisvėjanti.
Į baseiną prieš daugiau negu 30 metų mane atvedė a.a. senelis Algimantas Jonas Juozaitis, kuris buvo ir mano Tėčio treneris, ir vyriausiasis Lietuvos plaukimo treneris. Pamenu, kaip dėdukas neapsidžiaugė, kai visgi nesekiau Juozaičių pėdomis ir nepatraukiau sportiniu keliu. Nesidžiaugė, nes "turėjau puikų grybšnį".
Tad šiandien, kai Lietuva švenčia 100 plaukimo metų, aš irgi plaukiau. Plaukiau stengdamasi išsaugoti tą grybšnį. Plaukiau pagerbdama savo DNR. Savo Tėtį.
Ir aš labai lauksiu Tavo knygos apie tą, Olimpinį kelią, kuriuo sunkiai, sukandęs dantis, Tėti, Tu plaukei.