Pirmas blynas

Šeštadienį visą dieną sukausi Kaune, Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) kasmetiniuose apdovanojimuose. Šį kartą mane pakvietė būti vedėja! To nesu dariusi, nei nuo scenos kalbėjusi (kai kelis kartus ėjau apdovanojimų - nesiskaito) anei mikrofono normaliai laikiusi... Iššūkį priėmiau.

Ką gi! Beveik 4 valandos ant scenos, beveik 300 taurių, daugybė pavardžių - vakaras pavyko! Ačiū draugams Ritai ir Ryčiui bei LMSF Giedrei, Robertui ir kolegai vedėjui Mindaugui už puikią nuotaiką!

Plačiau:

„Black Friday“ bumas, ilgai laukti kvepalai už puikią kainą, net pigiau negu kainuotų padanga. Bet privalau rinktis: ar jie, ar DJ pultas, kurį noriu išsinuomoti ir prisiminti, kokį mygtuką reikia spausti. Turbūt nekyla abejonių, ką pasirinkau? 

Tokia tai įžanga apie Lietuvos motociklų sporto federacijos (LMSF) iškilmingų apdovanojimų vakarą.

Turiu pripažinti, kad senokai taip nustebau: mane pakvietė būti renginio vedėja! O juk nė karto to nedariau, nė karto ir scenoje neužtrukau. Na, nesiskaito juk tie keli kartai, kai susijaudinusi buvau užlipusi atsiimti apdovanojimo pati. 

Kojinaites geltonai apšvietė scenos žibintai ;)

Bet štai užkulisiai man visada yra įdomiau. Ir šį kartą jų atsikandau daug. Kai sutarėme, kad vakarėlyje ir pa‘DJ‘ėjausiu su kolega Ryčiu Račiūnu, kitą vakarą sudegė mano senutis, bet ištikimas šeštojo dešimtmečio stiprintuvas! O klausyti muzikos „per kompą“ – visiškai ne biznis, nedarykite to nei vieni, nei namuose. Dienos tirpo, bet pavyko susiorganizuoti 50 metų jaunesnį aparatą! O tada atsiverčiau savo apdulkėjusius milžiniškus CD segtuvus – jau kurį laiką buvau juos apleidusi. Juk dabar chebra iš USB rakto groja! – pagalvojau...

Tačiau - nepatikėjau – kai atsitempiau grotuvus ir mikserį namo, kai vėl iš atminties susijungiau laidus, viską pasistačiau ant stalo viduryje kambario ir paspaudžiau tą svarbiausią mygtuką – širdis apsalo. Dėl muzikos neklydau – su ja aš grįžtu namo, į širdį. Žinoma, vakarėlio metu buvo kitaip: nelengva „išstoti“ po pupyčių „coverių“ pasirodymo ir jau kaip reikiant „apšilusiai“ publikai, milžiniškoje aplinkoje, kuri skamba nuo aido, o kūnai nebesugeria garso bangų. Bet tai jau kita dalis: muzikos stilius ir skonis, kaip ir grožis – filosofinės vertybės.

Toliau – suknelė ir scenarijus. Kuo apsirengti ilgai neieškojau, nes turėjau viziją. O gal nes motociklininkė renkasi iš mažos kubatūros spintos? Bet juk svarbiausia, ne kiek kūbikų turi, o kaip juos išsuki, tiesa? Taigi čia beveik nėra jokių slaptų ar žavingų istorijų. Beveik. O scenarijus? Žinojau, kad bus ilgas, bet puikiai sustyguotas. Gaila tik, kad nepavyko pakalbinti dar daugiau sportininkų – jų atsakymai būdavo po kelis žodžius. Nekalbūs žmonės ir tiek!

Taigi 13 puslapių, beveik 300 taurių ir medalių, beveik 4 valandos ant scenos. Pirmas blynas man buvo skanus!

//